Šeštadienis, 31 liepos, 2021

NT sektorius: paklausai kylant, auga ir naujų finansavimo šaltinių poreikis

Nekilnojamo turto (NT) sektoriui, išskirtinai būstų rinkai, šiuo metu – intensyvus laikotarpis. Gyventojų poreikiai sparčiai išaugino būsto paklausą, kurią patenkinti vystytojams pritrūksta turimų resursų ar įprastų finansavimo šaltinių. Prognozės kol kas rodo, kad ši paklausa išliks, tad NT sektoriaus dalyviams finansavimo šaltiniai išliks vienu iš aktualiausių klausimų. Spartus finansavimas šiuo atveju svarbus ne tik patenkinant būsto pirkėjų poreikius, bet ir užtikrinant rangovų, logistikos grandinių ir kitų dalyvių ekonominį aktyvumą.

Po pirmojo karantino – kardinalūs pasikeitimai

Praėjusių metų pavasarį šalyje įvestas karantinas išgąsdino visus, neaplenkdamas NT sektoriaus. Ir mažieji, ir didesnieji plėtotojai šalyje skelbė apie atidedamus didelius būsto projektus, tad atitinkamai sumažėjo ir finansavimo poreikis. Tuo metu potencialūs pirkėjai nesielgė per daug impulsyviai – tik dalis susigrąžino rezervacijos mokesčius, o jau sumokėję avansą – dažniausiai tęsė būsto pirkimo procedūras.

Šis neapibrėžtumas lėmė, kad pasibaigus pirmajam karantinui butų ir namų rinkoje tiesiog pritrūko ir paklausa pradėjo pastebimai augti. Šiuo metu skaičiuojama, kad plėtotojai rinkai norėtų pasiūlyti bent 6 tūkst. būstų. Šį kovą buvo pranešta, kad Vilniuje rezervuota jau 1 tūkst. butų, o pastatyta vos 350. Tad potencialūs pirkėjai neturi galimybės apžiūrėti jau pastatytų daugiabučių, nes dauguma butų nuperkama dar iki statybos darbų pradžios.

Įtampos tokios apimties poreikio finansavimui prideda ir laikas – kaip įmanoma greičiau patenkinti esamą paklausą. Kitu atveju galima prognozuoti, kad Vilniuje sparčiau augs ir senesnės statybos gyvenamosios paskirties patalpų kainos. Pastebima, kad pastaruosius du ketvirčius Vilniuje senesni nei 10 metų statybos butai jau brango po 2-4 proc. per ketvirtį.

Svarsto įvairius finansavimo šaltinius

Vertinant dabartinę situaciją ir šių metų perspektyvą, akivaizdu, kad, siekiant patenkinti būsto rinkos poreikį, NT projektų plėtotojams, nepriklausomai nuo jų dydžio, reikia įvertinti įvairių finansavimo šaltinių galimybes. Išlieka tendencija, kad didieji klasikiniai bankai ir toliau žiūri konservatyviau bei atsargiau didina gyvenamojo NT portfelį. Dėl to didesnė iniciatyva pastebima tarp mažesnių finansuotojų, o sutelktinio finansavimo plaftormos ima mažinti palūkanas, kurios dar pernai siekė apie 15 proc.

Išeičių ieško ir patys vystytojai – pastaruoju metu bent 5 būsto plėtotojai svarsto galimybę leisti obligacijas. Toks finansavimo būdas kartais yra pigesnis, tačiau obligacijų išleidimas užtrunka ilgiau. Finansavimo poreikį, žinoma, labiausiai nulemia plėtotojo patirtis, dydis ir rizikos apetitas. Visgi galima išskirti, kad dažniausiai didieji ir labiau patyrę rinkos žaidėjai planuoja plėtrą keleriems metams į priekį – vadovaujasi ilgalaike strategija. Tuo metu smulkesni NT rinkos žaidėjai ieško nišų ir koncentruojasi į greitį – projektus dažniau plėtoja mažais etapais, atitinkamai planuodami ir jų finansavimą.

Konkurenciją gyvenamosios statybos rinkoje gali pakeisti NT fondai, planuojantys investuoti į ilgalaikės būsto nuomos rinką. Tokios investicijos iš dalies dar labiau padidintų konkurenciją tarp kredito įstaigų. Tiesa, potencialiems pirkėjams tai galėtų sumažinti galimybes įsigyti būstą ir sukurtų konkurenciją privatiems būstų nuomotojams.

Komerciniam NT – naujų koncepcijų laikas

Komercinės paskirties NT segmente aktyvumas ir finansavimo poreikis pastebimai mažesnis, lyginant su būsto rinka. Visgi, šiame segmente galima numatyti aiškesnį finansavimo poreikį lygiagrečiai su pandemijos atsitraukimu. Tikėtina, kad šiek tiek atsargus požiūris rinkoje gali formuotis į biurų pastatus. Tiesa, užsienio patirtis rodo, kad nauji ir tvarūs A klasės verslo centrai sulaukia sėkmės. Dėl to senuose verslo centruose daugėja laisvos vietos ir pastatų valdytojai yra priversti investuoti į erdvių atnaujinimą arba pertvarkymą į bendradarbystės centrus.

Užsienyje taip pat populiarėja prekybos parkų, verslo kotedžų (angl. – stock office) tipo projektai. Jie patrauklūs dėl galimybės į patalpas patekti iš lauko, o viduje įrengti ir prekybos, ir sandėliavimo, ir biuro erdves. Galima prognozuoti, kad dėl sparčiai besiplečiančios elektroninės prekybos ir tradicinių verslų skaitmenizavimo tokių komercinės paskirties patalpų poreikis augs ir Lietuvoje. Tarptautinės NT konsultacijų įmonės CBRE duomenimis, Rumunijoje praėjusiais metais 1 proc. elektroninės prekybos rinkos augimas sukūrė 1,2 mln. kv. metrų sandėliavimo patalpų poreikį šalyje. Vertinant Lietuvos elektroninės prekybos augimo tempus, tai atitiktų maždaug 120 tūkst.-150 tūkst. kv. metrų paklausą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *